Elektrinėse savaime balansuojančiose transporto priemonėse naudojamas giroskopo efektas, žmonijai gerai pažįstamas jau nuo 19 amžiaus pradžios. Aiškinant paprastais žodžiais giroskopo efekto esmė tokia: greitai besisukantis diskas erdvėje bando išsaugoti stabilią padėtį. Paprasčiausias giroskopo efekto pavyzdys – įprastinis žaislinis vilkelis. Bandant pastatyti, jis apsiverčia, o įsukus jis stabiliai sukasi stačioje padėtyje.
20 amžiaus pradžioje giroskopo efektu pagrįsti sprendimai buvo pradėti naudoti laivyboje, aviacijoje, karinėje pramonėje. Žmonės ėmė naudoti giroskopinius kompasus, aprūpinti giroskopiniais bombardavimo taikymo įrenginiais karinius lėktuvus. Šiandien giroskopo principas sėkmingai taikomas labai įvairiose srityse, pradedant nuo kosminių laivų orientavimo sistemų ir baigiant išmaniaisiais telefonais, juose įmontuotas giroskopinis daviklis keičia duomenų rodymopatvirtintos. ekrane kryptį, kai telefonas pasukamas.
Savaime balansuojančios transporto priemonės atveju giroskopinis daviklis nustato vienračio ar riedžio pusiausvyros pokyčius – nusvirimą į priekį ar atgal. Po to suveikia automatika, ir transporto priemonę stengiamasi sugrąžinti į pusiausvyros tašką. Tai leidžia panaudoti kitą efektą – vienračio ar riedžio pedalus (valdymo plokštes) palenkiant į priekį, transporto priemonė juda į priekį, o palenkiant pedalus atgal, transporto priemonė juda atbulai. Prarasti pusiausvyrą į priekį ar atgal tiesiog neįmanoma.
Savaime balansuojančios transporto priemonės būna vienratės (vienračiai) ir dviratės (riedžiai). Jų pagrindinės dalys yra elektrinis variklis ar varikliai, giroskopinis indikatorius, akumuliatorius ir elektronika su valdymo programa. Vienratės transporto priemonės (vienračio) atveju pusiausvyrą šonų kryptimi turi laikyti pats vienratininkas, tuo tarpu dviratės transporto priemonės (riedžio) atveju nuo pusiausvyros praradimo į šonus apsaugo antras ratas.
Masiniam naudojimui tinkami savaime balansuojančių transporto priemonių modeliai į rinką pateko apie 2010 metus, dabar jie plačiai žinomi visame pasaulyje. Nuo „frykų“ žaislo jie greitai pavirto į populiarią prekę, padedančią urbanizuotoje aplinkoje išspręsti susisiekimo problemą ir kartu saugoti gamtą. Šios transporto priemonės pateko net į jėgos struktūras, pvz., riedžiai naudojami Latvijos ir Čekijos policijos patruliavimui. Antra pagal populiarumą pritaikymo sritis – miesto turizmas. Po miestus organizuojamos ekskursijos, kuriose turistai važiuoja vienračiais ar riedžiais. Daugiausia savaime balansuojančios transporto priemonės naudojamos JAV ir Azijos šalyse.
Skirtingose valstybėse savaime balansuojančių transporto priemonių atžvilgiu galioja labai įvairios taisyklės. Kadangi šis reiškinys palyginti naujas, daugelyje šalių įstatymų leidėjai dar nespėjo jam nustatyti jokių taisyklių. Tačiau yra ir tokių šalių, kur riedžiai prilyginami mopedams, taikant abiem transporto rūšims tuos pačius reikalavimus. Nustatomi ribojimai dėl kelių, kur su tokiu prietaisu galima važiuoti, keliami reikalavimai dėl papildomos įrangos ir tt. Estijoje taisyklės dar nėra
