Mažiausiai varginantis būdas išmokti važiuoti vienračiu – dalyvauti mokymuose, kai patyręs instruktorius gali jums asmeniškai patarti, ką tiksliai reikėtų daryti siekiant sėkmės. Atkaklesni ir stropesni mokininiai gali mokytis ir pagal svetainėje pateiktą vaizdo bei teksto medžiagą. Tačiau tokiu atveju negalėsite savęs pamatyti iš šalies ir mokymosi įkarštyje nepastebėsite savo klaidų. Išmokus važiuoti neteisingai, paskui būna labai sunku persimokyti.

• Pasiruošimas važiuoti

  • Prieš pradėdami važiuoti patikrinkite, ar      vienratis yra geros darbinės būklės ir akumuliatorius pakankamai įkrautas.      Padėkite vienratį ant žemės taip, kad ratas liestųsi su žemės paviršiumi,      ir įjunkite vienratį. Jei akumuliatorius įkrautas mažiausiai 80% ir      vienratis yra geros darbinės būklės, užsidega visos indikatorių šviesos.      Akumuliatoriui išsikraunant sumažėja vienračio galingumas ir sugebėjimas laikyti pusiausvyrą, todėl pradedant      mokytis važiuoti vienračiu rekomenduojama, kad akumuliatorius būtų      visiškai įkrautas.
  • Patikrinkite padangos slėgį. Važiuojant su      pustuščia padanga akumuliatorius greičiau išsikrauna ir sumažėja atstumas,      kurį vienratis gali įveikti vieną kartą įkrovus, vadinasi, sutrumpėja ir      jūsų mokymosi laikas. 
  • Mokytis važiuoti galite keliais būdais. Kaip      pagalbines priemones galite naudoti pagalbinius ratukus ir / ar mokymosi      diržą. 
  • Mokymuisi naudodami pagalbinius ratukus prieš tai      prisukite juos po vienračio pedalais (ratukai ir varžtai yra vienračio      komplekte). Pagalbiniai ratukai mokymosi pradžioje padeda laikyti      pusiausvyrą šonų kryptimi, tačiau taip sumažėja vienračio manevringumas.      Prieš naudodami pagalbinius ratukus patikrinkite, ar paviršius, kuriuo      važiuosite, yra visiškai švarus ir ištisai turi kietą dangą, nes maži      pagalbiniai ratukai gali užkliūti už nelygumų ar pvz., akmenukų ir išmušti      jus iš pusiausvyros. Kai pirmus važiavimo įgūdžius būsite įsisavinę,      pagalbinius ratukus nuimkite.
  • Jei esate tikri dėl savo pusiausvyros jausmo,      galite mokytis važiuoti vienračiu ir be pagalbinių ratukų, naudodami tik      pagalbinį diržą, padedantį apsaugoti vienratį mokymosi pradžioje.      Pagalbinis diržas tvirtinamas prie vienračio rankenos.
  • Besimokant važiuoti vienračiu labai pravartu      turėti pagalbininką, kuris gali jus prilaikyti. Jei pagalbininko nėra,      susiraskite vietą, kur galite atsiremti į sieną ar turėklus. 
  • Mokymosi važiuoti procesas yra panašus tiek      naudojant pagalbinius ratukus, tiek mokymosi diržą. Kai kuriems žmonėms      pagalbiniai ratukai gali labai padėti, kiti tuo tarpu greičiau išmoksta      važiuoti be jų. 
  • Mokykitės važiuoti vienračiu žemiau aprašytais      etapais. Būtinai atlikite visus išvardytus veiksmus tokia seka, kaip čia      nurodyta, nepereikite prie kito etapo, kol nebūsite įtvirtinę ankstesnio      etapo įgūdžių.
  • Dėmesio! Stenkitės iš karto įgyti teisingus      važiavimo įgūdžius. Išmokus neteisingai, paskui būna labai sunku      persimokyti.

• Užlipimas

  
  
  

  • Padėkite vienratį ant žemės ir sureguliuokite      diržo ilgį, kad jis maždaug siektų juosmenį. Įjunkite vienratį, atlenkite      pedalus ir ranka suėmę diržą laikykite vienratį statmenoje padėtyje.      Vienratis neturi priekinės ar galinės pusės, todėl nėra skirtumo, iš      kurios pusės ant jo lipsite. Labai pravartu, jei laisva ranka galite      atsiremti į kokį nors objektą, pvz., sieną, tvorą, turėklus ar į      pagalbininko petį. Tikslas yra užlipti ant vienračio abiem kojomis. 

  • Siekdami užlipti ant vienračio abiem kojomis,      viena ranka už mokymosi diržo laikykite vienratį statmenoje padėtyje ir      užkelkite vieną koją ant vienračio pedalo. Stenkitės statyti pėdą pedalo      centrinėje dalyje, blauzdą švelniai atremkite į paminkštintą vienračio      korpuso dalį. Lengvai paspaudus kojos nykščiu vienratis pradės judėti į      priekį, paspaudus kulnu, vienratis pradės judėti atgal. Susiraskite      pusiausvyros padėtį, kurioje vienratis nejuda netgi tada, kai būna      apkrautas.
  • Blauzdomis laikykite vienratį statmenoje      padėtyje, leiskite vienračiui šiek tiek pariedėti į priekį ir greitu      bei tiksliu judesiu užkelkite kitą koją ant kito pedalo. Stenkitės      kitą koją pastatyti ant pedalo tokioje pačioje padėtyje, kaip ir pirmą      koja ant pirmo pedalo. Pusiausvyrą šonų kryptimi susiraskite pirmiausia      atsiremdami į kokį objektą. Vienračio elektronika reaguoja į kūno      pasvirimą į priekį ar atgal taip, kad vienratis pradeda riedėti, todėl kol      kas pasvirti galite tik į šonus.  
  • Pajauskite, kaip vienratis reaguoja į jūsų      judesius, kai pasvyrate kūnu šiek tiek į priekį ar atgal. Bandykite      pakaitomis riedėti ir stabdyti. Atsiremdami į pagalbinį objektą lėtai      pradėkite judėti į priekį. Mokymąsi važiuoti atbulai palikite vėlesniam      laikui.
  • Pasitreniruokite užlipinėdami ant vienračio, kol      tai taps automatiniu ir lengvai atliekamu judesiu. 
  • Kai jau būsite įgiję pirmus važiavimo įgūdžius,      galėsite užlipti ant vienračio be pagalbinių ratukų ir mokymosi diržo.      Norint užlipti ant vienračio reikia jį laikyti už rankenos, pastatyti      vieną koją ant vienračio pedalo ir pradėti važiuoti, tada greitai užkelti      ant vienračio antrą koją ir, vienračiui riedant, susirasti      pusiausvyrą. 

• Pusiausvyros jausmo lavinimas

  
  
  

  • Kai jau būsite išmokę užlipti ant vienračio      atsiremdami į kokį objektą ir pajautę, kaip vienratis reaguoja į jūsų      judesius, galite pradėti treniruotis laikyti pusiausvyrą važiavimo metu.      Pradėkite nuo važiavimo tiesia linija. Norėdami riedėti į priekį klubais      atsargiai pasvirkite šiek tiek į priekį ir atgal. Stovėkite ant vienračio      neįsitempę, ištiesę kojas ir nugarą, kaip ir stovėtumėte ant žemės.
  • Dėmesio! Mokytis laikyti pusiausvyrą ant      vienračio padeda greiti kojų judesiai į kairę ir į dešinę, arba      „lingavimas kojomis“. Tai beveik toks pats judesys kaip bandant įgyti pusiausvyrą ant      stovinčio dviračio. Patirtis rodo, kad kūno viršutinės dalies naudojimas      ieškant pusiausvyros, lyg būtumėte ėjikas virve, nėra efektyvus. Daug      svarbiau, kad laisvai judėtų kojos ir visa kūno apatinė dalis.  

  Be abejo, laikyti pusiausvyrą šonų kryptimi lengviau, jei važiavimo greitis didesnis, tačiau saugumo sumetimais pasirinkite optimalų greitį – maždaug 5–7km per valandą (greitai einančio ar lėtai bėgančio žmogaus greitis). Toks greitis leidžia pagalbininkui lydėti besimokantį važiuoti asmenį ir prireikus padėti jam atsiremti. Mokinys gali ištiestos rankos pirštų galiukais lengvai atsiremti į pagalbininko petį, iki kol pradės jausti, jog gali važiuoti ir vienas. Atsiremiant.

  • pagalbininko petį, iki kol pradės jausti, jog      gali važiuoti ir vienas. Atsiremiant nerekomenduojama apkabinti      pagalbininko peties ar laikytis už jo drabužių, kadangi tai trukdo lavinti      pusiausvyros jausmą. Viso mokymosi metu pagalbinį diržą laisvai laikykite      kita ranka. 
  • Treniruotis galite ir tinkamo pločio bei ilgio      koridoriuje, kur abiem rankomis galite pasiekti koridoriaus sienas, į jas      atsiremti ir nenuvirsti. Kuo ilgesnį atstumą pavyksta įveikti be atramos,      tuo labiau esate pasiruošę važiuoti vienračiu. Vėliau, jau važiuojant be      atramos, rankas reikės laikyti arti kūno ir be reikalo jomis nemosikuoti.
  • Jei ilgesnį laiką bandėte susirasti pusiausvyrą,      bet tai nepavyko, nenusiminkite. Padarykite nedidelę pertrauką ir      treniruokitės iš naujo. Mokantis įgyti pusiausvyrą su vienračiu be      pertraukos pavargsta kojų raumenys, gali atsirasti net mėšlungis, tada      pusiausvyrą įgauti bus dar sunkiau.
  • Labiausiai paplitusios klaidos šiame mokymosi      etape – nugaros įtempimas ir kūprinimasis bei kelių nelaikymas tiesiai.      Tai trukdo pajausti pusiausvyrą, blokuoja kūno apatinę dalį ir neleidžia      kojomis atlikti pusiausvyros laikymui reikalingų kompensuojamųjų judesių.
  • Dar viena paplitusi klaida – bandymas laikyti      pusiausvyrą viršutine kūno dalimi. Ji visą laiką turi būti stabiliai tiesi      ir sunkio jėgos atžvilgiu vertikali. Pusiausvyrą įgaunama klubus laikant      laisvai ir greitai judinant kūno apatinę dalį. 
  • Jei pradėdami važiuoti ar važiuodami prarasite      pusiausvyrą ir būsite priversti nuo vienračio nušokti, vienratis šiek tiek      pariedės toliau, sustos ir nuvirs ant šono. Sustojęs ir ant šono nuvirtęs      vienratis automatiškai persijungia į trikdžio režimą, pasigirsta garso signalas ir užsidega vienračio      indikatorių šviesos. Į trikdžio režimą persijungusį vienratį reikia      išjungti. Norėdami važiuoti toliau, pakelkite vienratį statmenoje      padėtyje, išjukite jį ir įjunkite iš naujo. Siekdami išvengti vienračio nepageidaujamo riedėjimo ir galimų susižalojimų naudokite mokymosi diržą.

• Greitinimas ir lėtinimas

  
  
  

  • Gerai įsisavinę važiavimo į priekį įgūdžius,      galite pasitreniruoti, kaip pagreitinti ar palėtinti vienratį. Norėdami      vienratį pagreitinti laikykite kūną tiesiai ir klubais lėtai bei atsargiai      pasvirkite į priekį. Norėdami vienratį palėtinti, taip pat klubais lėtai      ir atsargiai pasvirkite atgal. Tuo metu diržą laikykite viena ranka, kad      būtumėte pasiruošę galimo nuvirtimo atveju kita ranka suimti vienratį.
  • Jei į priekį ar atgal      pasvirsite per staigiai, galite nuvirsti. Jei kūnu pasvirsite daugiau, nei transporto      priemonė sugeba išlaikyti pusiausvyrą, įsijungs vienračio ribojimo      funkcija (vienratis pradės svirti atgal). Pasvirus kūnu į priekį ar atgal labai staigiai,      vienratis automatiškai išsijungs siekiant išvengti perkrovos. Svarbu      pajausti transporto priemonės galimybių ribas. Važiuotojui esant didesnio ūgio ir svorio, vienračio galimybės      kompensuoti pasvirimą bus mažesnės!

• Krypties keitimas važiuojant

  • Išmokę laikyti pusiausvyrą važiuojant tiesia      linija bei supratę, kaip pagreitinti ir palėtinti vienratį, galite pradėti      mokytis keisti važiavimo kryptį. Prieš tai nuimkite pagalbinius      ratukus, nes jie trukdys manevruoti ir įgyti visus važiavimo įgūdžius.
  • Pasirinkite atvirą vietą su lygiu      paviršiumi. Kuo labiau lavės jūsų įgūdžiai, tuo mažesniu spinduliu      suksite vienratį ir tuo tiksliau galėsite važiuojant manevruoti.
  • Norėdami pakeisti kryptį važiavimo metu, šiek      tiek pasvirkite kūnu į tą pusę, į kurią norite sukti. Dėmesio!      Kūno viršutinė dalis turi likti stabilioje statmenoje padėtyje, judinkite      tik kūno apatinę dalį – nuo klubų žemyn. Pasvirimas kūnu prieš      sukant dažniausiai vyksta intuityviai.
  • Jei intuityviai krypties pakeisti nepavyksta,      bandykite pageidaujamai sukimo krypčiai priešingą koją šiek tiek sulenkti      kelyje. Kita koja tuo metu išlieka tiesi. Norėdami baigti posūkį ir vėl      važiuoti tiesiai, ištieskite abi kojas.
  • Pratinkitės sukti į abi puses. Nuo vieno posūkio      į kitą tiesiai pereiti nepavyks, prieš tai turite bent kelis metrus      pravažiuoti tiesai, t. y. abiem kojoms esant ištiestoms.  
  • Sukant vienratį per staigiai (pasvirus kūnu per      daug) vienračio pedalas gali susidurti su žemės paviršiumi, ir paprastai      tokiu atveju važiuotojas nuvirsta. Labai staigūs, beveik vietoje atliekami      posūkiai – tai jau yra triukų darymas, palikite juos vėlesniam laikui, kai      ant vienračio jausitės labai saugiai. 
  • Dėmesio! Nebandykite keisti važiavimo krypties      lenkdami kūno viršutinę dalį į priekį ar atgal bei mosikuodami rankomis!

• Stabdymas

  
  
  

  • Norėdami vienratį sustabdyti, lėtai ir atsargiai      pasvirkite kūnu atgal. Pajausite, kaip mažėja važiavimo greitis. Kai      vienratis jau riedės pakankamai lėtai, viena koja stokite ant žemės ir      laikykite vienratį statmenoje padėtyje už mokymosi diržo. Po to išjunkite      vienratį.
  • Galite mokytis stabdyti ir atsiremdami į      pagalbinį objektą. Sumažinkite greitį beveik iki sustojimo, viena ranka      sugriebkite už atramos objekto, kita ranka už diržo laikykite vienratį      statmenoje padėtyje. Vienračiui visiškai sustojus, nulipkite nuo jo ir      išjunkite jį.
  • Kai jau būsite išmokę važiuoti ir pagalbinio      diržo nebenaudosite, stabdomą vienratį imkite už rankenos ar prilaikykite      jį koja. 

    

• Teisinga važiavimo padėtis

  • Galima sakyti, kad esate jau įgiję pirmus      važiavimo vienračiu įgūdžius, jei mokate be didelio vargo pradėti      važiavimą, keisti važiavimo kryptį ir vienratį sustabdyti. Teisinga      važiavimo padėtis – kojos pastatytos ant pedalų jų centrinėje dalyje,      blauzdos švelniai remiasi į vienračio šonus. Nespauskite vienračio tarp kojų      per stipriai, pusiausvyra pablogės ir gali pradėti skaudėti kojas. Svarbu      išsaugoti kūno apatinės dalies judrumą. 
  • Stovėjimo padėtis gali šiek tiek skirtis,      priklausomai nuo žmogaus blauzdos formos. Padėtis yra teisinga, jei kojos      ir kūno apatinė dalis juda pakankamai laisvai ir žmogus pusiausvyrą laiko      mažais kompensuojamais judesiukais. 
  • Ant vienračio stovėkite tiesiai, tačiau      neįtempkite nugaros, lyg būtumėte garbės sargyboje. Teisinga padėtis      primena įprastinį stovėjimą neįsitempus. Važiuojant nesikūprinkite ir      nelenkite kūno viršutinės dalies atgal. Norėdami važiuoti į priekį klubais      lengvai pasvirkite į priekį. Norėdami sustabdyti vienratį ar važiuoti      atbulai lėtai perkelkite kūno svorį į kulnus. Dėmesio! Lenkiant į      priekį tik kūno viršutinę dalį, vienratis nevažiuos į priekį, nes sunkio      centras lieka vietoje. Rankas ramiai laikykite prie šonų.
  • Rekomenduojama naudoti mokymosi diržą dar kažkiek      laiko po to, kai būsite įgiję pirmus važiavimo įgūdžius. Atsisakyti diržo      galima tik tada, kai važiavimo įgūdžiai taps visiškai automatiniais ir      vienračio nuriedėjimo pavojus bus labai mažai tikėtinas. 

   

• Važiavimas įkalnėmis ir nuokalnėmis

  
  
  

  • Prieš važiojant kalvota vietove svarbu      patikrinti, ar vienračio akumuliatorius pakankamai įkrautas (rekomenduojama,      kad akumuliatorius būtų įkrautas ne mažiau kaip 50%). 
  • Jei įmanoma, venkite labai stačių įkalnių (15° ir      daugiau). Dėmesio! Jei      įkalnės statumas bus 45° ar      daugiau, pasigirs iš eilės trys įspėjamieji garso signalai,      vienratis automatiškai išsijungs ir praras pusiausvyrą.
  • Kyla pavojus rimtai susižaloti ir sugadinti      vienratį. Pavojaus išvengsite, jei nevažiuosite įkalnėmis, kurių statumas      yra 45° ar daugiau, ir prieš važiuodami kalvota vietove patikrinsite, ar      vienračio akumuliatorius pakankamai įkrautas. 
  • Važiuojant įkalne, rekomenduojama pasirinkti      greitį apie 5km/h. Važiuodami įkalne nesvirkite kūnu staigiai į priekį ar      atgal. Į kalną geriausia kilti išlaikant stabilų greitį.
  • Važiuojant per kalvą, sunkiausia užduotis –      tiksliai pajausti, kada įkalnė pereina į nuokalnę.
  • Važiuojant įkalne ir nuokalne, nerekomenduojama      daryti posūkių. Manevravimas kylant į kalną – tai triukas, reikalaujantis      ypatingai tobulų vienračio valdymo įgūdžių. 
  • Važiuodami nuokalne, negreitinkite vienračio, o      stabiliai laikykite rekomenduojamą greitį iki 5 km/h. Važiuojant nuokalne      vienračio elektrinis variklis veikia kaip generatorius ir įkrauna      akumuliatorių.

   

• Nuvirtimas

  
  
  

  • Kiekvienas greitesnis judėjimas, ar tai būtų      važiavimas dviračiu, riedlente ar riedučiais, ar tiesiog bėgimas, yra      susijęs su didesniu pavojumi nugriūti ar apvirsti. Važiavimas riedžiu – ne      išimtis. Todėl griežtai rekomenduojama naudoti įprastines individualiąsias      apsaugos priemones – šalmą, rankų apsaugas, kelių apsaugas ir pirštines.      Ypač svarbu apsaugos priemones naudoti mokymosi etape.
  • Pradedant mokytis važiuoti vienračiu, yra didelė      tikimybė, kad skaudės blauzdikaulius. Kiekvienas nesėkmingas bandymas      užlipti ant vienračio ar nuvirtimas nuo jo gali būti susijęs su lengvais      smūgiais ir mėlynėmis. Todėl besimokant važiuoti vienračiu rekomenduojama      mūvėti ilgas kelnes, taip pat galite mūvėti ilgas slidinėjimo kojines, ir      paminkštinimui į jas įdėti putplaščio. Ypač tai rekomenduojama žmonėms,      kurių blauzdos jautrios.    
  • Be pasirūpinimo savo saugumu      būtina galvoti ir apie kitiems eismo dalyviams keliamą pavojų. Griūdami      nuo vienračio galite sužaloti kitus žmones ar jų turtą. Neatsargiai      važiuodami vienračiu galite atsitrenkti į stovintį automobilį ir jį      apgadinti, arba partrenkti pėsčiąjį ir jį sužaloti. 
  • Veiksminga priemonė išvengti pavojų – mokymosi      diržas. Jis apsaugo nuo galimų susižalojimų ar vienračio sugadinimo      nuvirtus ar apsivertus. 
  • Kuo didesnis transporto      priemonės greitis, tuo didesnė pavojaus tikimybė. Todėl mokymosi laikotarpiu      rinkitės vidutinį greitį. Daugiau dėmesio kreipkite į judesių tikslumą, o      važiavimo greitis su laiku didės savaime, atskirai mokytis važiuoti      didesniu greičiu nereikia.
  • Nugriuvimo ar apvirtimo      pavojus didėja esant blogoms eismo sąlygoms, pvz., slidus, duobėtas ar      nešvarus kelias, 50% ir daugiau išsikrovęs akumuliatorius. Ypač pavojinga      su pustuščiu akumuliatoriumi važiuoti į kalną.