-
Pasiruošimas važiuoti
- Prieš pradėdami važiuoti patikrinkite, ar riedis yra geros darbinės būklės ir akumuliatorius pakankamai įkrautas numatytam atstumui įveikti.
- Laikykite riedį lygiagrečiai žemei ir įjunkite jį. Jei akumuliatorius įkrautas mažiausiai 80% ir riedis yra geros darbinės būklės, užsidega visos riedžio švieslentėje esančios indikatorių šviesos. Tuo tarpu garso signalas praneša, kad transporto priemonė turi techninių gedimų ar akumuliatorius nėra pakankamai įkrautas.
- Dėmesio! Jei riedžio akumuliatorius nėra visiškai įkrautas, sumažėja jo galingumas ir sugebėjimas laikyti pusiausvyrą, todėl pradedant mokytis važiuoti riedžiu rekomenduojama, kad akumuliatorius būtų visiškai įkrautas.
-
Užlipimas
- Pakelkite riedžio priekinėje dalyje esančia atramą.
- Laikykite riedį iš galinės pusės už vairo, jo stovui esant pakeltam statmenai į viršų. Įjunkite riedį. Įjungus maždaug per 2 sek. riedis įgaus pusiausvyros padėtį.
- Laikydami riedį už vairo viena ranka, užlipkite ant riedžio, pirmiausia užkeldami vieną koją, paskui kitą koją. Suimkite riedžio vairą abiem rankomis.
-
Pusiausvyros jausmo lavinimas
- Riedis pradės judėti, kai pasvirsite kūnu į priekį ar atgal. Lėtai ir atsargiai pasvirkite kūnu į priekį (link nykščių) ir pajauskite, kaip riedis pradeda judėti. Nedarykite staigių judesių.
- Lėtai ir atsargiai pasvirkite atgal, šiek tiek kūno svorio perkeldami į kulnus.
- Pirmam susipažinimui su riedžiu ir pusiausvyros išbandymui pasirinkite švarų paviršių su kieta danga.
-
Greitinimas ir lėtinimas
- Supratę riedžio veikimo principą galite pasitreniruoti, kaip pagreitinti ar palėtinti važiavimą. Tai geriausia daryti pakankamai atviroje vietoje su lygiu paviršiumi.
- Pakaitomis greitinkite ir lėtinkite riedį pasvirdami į priekį, kol suprasite, kaip riedis reaguoja.
- Panašiai pratinkitės riedį greitinti ir lėtinti važiuodami atbulai.
- Dėmesio! Jei į priekį ar atgal pasvirsite per staigiai – greičiau ir daugiau, nei transporto priemonė gali kompensuoti, riedis automatiškai išsijungs siekiant išvengti perkrovos. Važiuotojui esant didesnio ūgio ir svorio, riedžio galimybės kompensuoti pasvirimą bus mažesnės.
-
Krypties keitimas važiuojant
- Norėdami pakeisti važiavimo kryptį pastumkite vairą į dešinę ar kairę. Skirtingai nuo dviračio, vairas nėra sukamas, jis juda tik kryptimi į dešinę ar į kairę.
- Atsargiai pasitreniruokite keisti kryptį ir pajauskite, kaip riedis reaguoja į vairo pastūmimą.
- Dėmesio! Vairą stumkite lėtai ir švelniai. Ypač važiuodami dideliu greičiu, jei pastumsite vairą per staigiai, galite nugriūti nuo riedžio!
-
Stabdymas
- Norėdami riedį sustabdyti pasvirkite kūnu atgal, iki kol riedis sustos.
- Nulipkite nuo riedžio, vis dar laikydami vairą. Išjunkite riedį ir nuleiskite jo atramą.
- Dėmesio! Iki 5 sek. po nulipimo nuo riedžio jis dar pats laikys pusiausvyrą, per tą laiką girdėsite pypsintį garsą. Po to riedis praras sugebėjimą laikyti pusiausvyrą ir, jo nelaikant ranka ar nenuleidus atramos, jis gali apvirsti.
-
Teisinga važiavimo padėtis
- Teisinga važiavimo padėtis primena stovėjimą tiesiai neįsitempus, kaip ir stovint ant žemės.
- Rankomis suimkite vairą, panašiai kaip važiuodami dviračiu.
-
Važiavimas įkalnėmis ir nuokalnėmis
- Prieš važiuodami kalvota vietove patikrinkite, ar riedžio akumuliatorius nėra per tuščias važiuoti į kalną (važiojant kalvota vietove rekomenduojama, kad akumuliatorius būtų įkrautas ne mažiau kaip 50%).
- Jei įkalnės statumas bus 30° ar daugiau, pasigirs iš eilės trys garso signalai, riedis automatiškai išsijungs ir praras pusiausvyrą. Kyla pavojus susižaloti.
- Važiuojant įkalne rekomenduojama pasirinkti greitį 5km/h (vidutinis žmogaus ėjimo greitis), nesvirkite staigiai į priekį ar atgal. Per kalvas reikia važiuoti atidžiai.
- Važiuodami nuokalne nesvirkite staigiai į priekį ir negreitinkite riedžio, o stenkitės laikyti nuolatinį 5km/h greitį. Važiuojant nuokalne riedžio elektrinis variklis veikia kaip generatorius ir įkrauna akumuliatorių.
-
Nuvirtimas
- Kiekvienas greitesnis judėjimas, ar tai būtų važiavimas dviračiu, riedlente ar riedučiais, ar tiesiog bėgimas, yra susijęs su didesniu pavojumi nugriūti ar apvirsti. Važiavimas riedžiu – ne išimtis. Todėl griežtai rekomenduojama bent jau mokymosi laikotarpiu naudoti įprastines individualiąsias apsaugos priemones – šalmą, rankų apsaugas, kelių apsaugas ir pirštines.
- Be pasirūpinimo savo saugumu būtina galvoti ir apie kitiems eismo dalyviams keliamą pavojų. Griūdami nuo riedžio galite sužaloti kitus žmones ar jų turtą. Neatsargiai važiuodami riedžiu galite atsitrenkti į stovintį automobilį ir jį apgadinti, arba partrenkti pėsčiąjį ir jį sužaloti.
- Kuo didesnis transporto priemonės greitis, tuo didesnė tikimybė nugriūti ar apvirsti. Todėl mokymosi laikotarpiu rinkitės vidutinį greitį. Daugiau dėmesio kreipkite į judesių tikslumą, o važiavimo greitis su laiku didės savaime, atskirai mokytis važiuoti didesniu greičiu nereikia.
- Nugriuvimo ar apvirtimo pavojus didėja esant blogoms eismo sąlygoms, pvz., važiuojant slidžiu, duobėtu ar nešvariu keliu, akumuliatoriui išsikrovus 50% ir daugiau. Ypač pavojinga su pustuščiu akumuliatoriumi važiuoti į kalną.
Kaip mokytis važiuoti riedžiu?
Važiuoti riedžiu galima išmokti vos per keletą minučių, ir tai įveikiama kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinės formos ar netgi turimos negalios. Be abejo, važiuotojas turi būti tokio amžiaus, kad sugebėtų judinti riedžio vairą ir dalyvauti eisme vadovaudamasis sveiku protu. Važiuotojo svoris neturi viršyti konkretaus riedžio modelio didžiausią leistiną apkrovą. Jis turi sugebėti stovėti ir užlipti ant riedžio. Įgyti važiavimo įgūdžius padės žemiau pateikti patarimai. Instruktoriaus pagalbos pradedant važiuoti riedžiu nereikia.